Hadeeth Cards
Da'wa cards that highlight great meanings from the noble prophetic hadiths in a simple style and attractive display that helps the Muslim to have a deeper understanding of his religion in an easy way
All
Aiša ir Abdullah Ibn Abas (tebūnie Allahas jais patenkintas) pranešė: Kai Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) gulėjo mirties patale, jis vis traukė savo antklodę ant veido, o kai blogai jautėsi, atidengdavo veidą ir sakydavo būdamas tokioje būsenoje: „Tebūnie Allaho prakeiksmas žydams ir krikščionims, nes jie laikė savo pranašų kapus garbinimo vietomis.“ Jis norėjo mus perspėti apie tai, ką jie padarė.
Bendru sutarimu
Aiša ir Abdullah Ibn Abas (tebūnie Allahas jais patenkintas) pranešė, kad kai Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) gulėjo mirties patale, jis dengė savo veidą antklode. O kai jam pasidarė sunku kvėpuoti dėl mirties kančios, jis nuėmė antklodę nuo veido. Būdamas tokioje sunkioje padėtyje, jis pasakė: „Tebūnie Allaho prakeiksmas žydams ir krikščionims, nes jie laikė savo pranašų kapus garbinimo vietomis*.“ Jei šis reikalas nebūtų labai rimtas, tokioje situacijoje jis to nepaminėtų. Vadinasi, Pranašas uždraudė savo bendruomenei daryti panašiai kaip žydai ir krikščionys, ir todėl, kad tai yra priemonė, vedanti į politeizmą (širk).
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) tarė: „O Allah, nepadaryk mano kapo garbinamu stabu. Allahas prakeikia žmones, kurie savo pranašų kapus paverčia garbinimo vietomis.“
Perdavė Achmed
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) maldavo Viešpatį, kad nepadarytų jo kapo kaip stabą, kurį žmonės garbina aukštindami jį ir atsigręžę į jį nusilenkiant. Tada jis (ramybė ir Allaho palaima jam) pranešė, kad Visagalis Allahas ištrėmė ir išvarė iš Savo gailestingumo tuos, kurie paėmė pranašų kapus kaip garbinimo vietas, nes laikyti juos garbinimo vietomis yra dingstis kapus garbinti ir jais tikėti.
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) tarė: „Visagalis Allahas pasakė: „Aš esu Tas, kuriam mažiausiai reikia partnerių. Taigi, tas, kuris daro ką nors dėl kito šalia Manęs, Aš atmetu jį ir jo politeizmą.““
Perdavė Muslim
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pranešė, kad Visagalis Allahas pasakė, kad Jis yra Tas, kuris labiausiai laisvas nuo partnerių poreikio. Jis yra Savarankiškas be jokio poreikio, ir jei žmogus atlieka kokį nors gerą poelgį ir skiria jį Allahui bei kitiems, Allahas atmeta šį poelgį ir to nepriima iš jo. Taigi, savo darbus turėtume nuoširdžiai skirti Visagaliui Allahui, nes Jis priima tik tai, kas daroma tik dėl Jo.
Džandab (tebūnie Allahas juo patenkintas) pasakė, jo perduotame hadise: Girdėjau, kaip Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) penkias (naktis) prieš mirtį pasakė: „Aš Esu išteisintas prieš Allahą, priimti bet kurį iš jūsų kaip artimą draugą, nes Allahas priėmė mane kaip artimą draugą, kaip ir priėmė Abraomą. Jei būčiau priėmęs ką nors iš savo žmonių kaip artimą draugą, būčiau priėmęs Abu Bakr. Saugokitės! Tie, kurie buvo prieš jus, laikydavo pranašų kapus maldos vietomis. Neimkite kapų maldai - aš jums tai draudžiu.“
Perdavė Muslim
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) papasakojo apie savo statusą Visagalio Allaho akyse ir kad jis pasiekė aukščiausią Jo meilės lygį, kokį pasiekė Abraomas (ramybė jam). Štai kodėl neigė, kad turėtų kitą artimą draugą nei Allahas, nes jo širdis pilna meilės ir išaukštinimo Allahui bei žinių apie Jį, taigi, joje nėra vietos niekam kitam. Jei jis būtų priėmęs artimą draugą iš žmonių, tai būtų buvęs Abu Bakr (tebūnie Allahas juo patenkintas). Tada jis perspėjo neperžengti leistinų meilės ribų, kaip tai padarė žydai ir krikščionys dėl savo pranašų ir teisiųjų kapų, kad pavertė juos dievais, kuriuos reikia garbinti vietoj Allaho ir statyti garbinimo vietas virš tų kapų. Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) uždraudė savo tautai tai daryti.
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Iš tikrųjų, Allahas pavydi ir tikintysis pavydi. Allaho pavydas yra tada, kai tikintysis daro tai, ką Jis jam padarė neteisėtu.“
Bendru sutarimu
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) praneša mums, kad Visagalis pavydi ir nekenčia. Taip pat tikintysis pavydi ir nekenčia. Allahas pavydi tada, kai tikintysis daro gėdingus veiksmus, kurie jam buvo uždrausti daryti, pavyzdžiui, svetimavimą, sodomiją, vagystę, alkoholio vartojimą ir panašiai.
Ibn Umar (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad girdėjo vyrą sakant: „Ne, prisiekiu Kaaba!“ Todėl jam pasakė: „Neprisiek kitu, tik Allahu, nes girdėjau Allaho Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam) tariant: „Tas, kuris prisiekia kitu, o ne Allahu, tapo netikinčiu arba padarė širk (politeizmą).“
Perdavė Abu Daūd, At-Tirmidhi ir Achmed
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pranešė, kad tas, kuris prisiekia kitu, o ne Allahu ir Jo vardais bei savybėmis, netikėjo Allahu arba atliko politeizmą. Taip yra todėl, kad prisiekimas kažkuo rodo jo didelį išaukštinimą, o visa didybė priklauso tik Allahui. Taigi, turime prisiekti tik Allahu, Jo vardais ir savybėmis. Šis prisiekimas patenka į mažąjį politeizmo tipą. Tačiau, jei prisiekėjas išaukština tai, kuo prisiekia, kaip Allahą ar didesnį šlovinimą, tada prisiekimas patenka į didįjį politeizmo tipą.
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Labiausiai slegiančios maldos veidmainiams yra iša ir fadžr maldos. Jei jie žinotų to nuopelnus, jie ateitų jas melstis, net jei tektų šliaužioti. Jau beveik ketinau pakviesti žmones į maldą, ir paskirti vyrą, kuris vestų maldą bei išeiti kartu su kai kuriais vyrais, turinčiais malkų ryšulius, pas žmones, kurie nedalyvauja maldoje, ir sudeginti juos savo namuose ugnimi.“
Bendru sutarimu
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakoja apie veidmainius ir jų tingumą, kai reikia dalyvauti maldose, ypač iša ir fadžr maldose, ir apie tai, kad jei jie žinotų atlygio dydį už dalyvavimą jose kartu su kitais, jie būtų atėję, net jei tektų šliaužioti kaip kūdikiams ant rankų ir kelių. Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) vos nenusprendė įsakyti pradėti maldą ir paskirti žmogų, kuris vestų maldą, o tada jis kartu su malkas nešančiais vyrais eitų pas žmones, kurie nedalyvauja maldos susirinkime ir sudeginti juos kartu su savo namais, atsižvelgiant į jų nuodėmės pavojingumą. Tačiau jis to nepadarė, nes namuose gyveno moterys, nekalti vaikai ir kiti, kurie turi pasiteisinimų neatvykti į maldą mečetėje, nes jie nepadarė jokios nuodėmės.
Abdullah Ibn Masud (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad girdėjo Allaho Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam) sakant: „Tarp nedoriausių žmonių yra tie, kurie bus gyvi, kai ateis Teismo diena, ir tie, kurie paverčia kapus garbinimo vietomis.“
Perdavė Achmed
Pranašas mus informuoja apie pačius nedoriausius žmones; tai tie, kurie bus gyvi kai ateis Teismo diena ir jie bus to liudininkai, taip pat tie, kurie paverčia kapus garbinimo vietomis ir meldžiasi prie jų arba atsigręžę į juos.
Machmud Ibn Labid (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Dalykas, kurio aš labiausiai bijau dėl jūsų, yra mažasis širk (politeizmas).“ Jie paklausė: „O kas yra mažasis širk, o Allaho Pasiuntiny?“ Jis atsakė: „Tai rija (pasipuikavimas). Visagalis pasakys Teismo dieną, kai atlygins visiems žmonėms už jų poelgius: eikite pas tuos, prieš kuriuos puikavotės savo darbais žemiškajame pasaulyje ir pažiūrėkite, ar rasite pas juos kokį nors atlygį?“
Perdavė Achmed
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) praneša, kad labiausiai jis bijo dėl savo bendromenės mažojo širk - rija (puikavimosi), t. y., daryti gerus darbus vardan žmonių. Tada Pranašas praneša apie bausmę tiems, kurie puikuojasi savo gerais darbais, kai jiems bus pasakyta Teismo dieną: „Eikite pas tuos, dėl kurių padarėte gerus darbus ir pažiūrėkite, ar jie turi galimybę jums už tai atlyginti?!“
