Hadeeth Cards
Da'wa cards that highlight great meanings from the noble prophetic hadiths in a simple style and attractive display that helps the Muslim to have a deeper understanding of his religion in an easy way
All
An-Numan Ibn Bašir (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Pavyzdys to, kuris laikosi Allaho nustatytų ribų, ir to, kuris jas peržengia, yra kaip pavyzdys žmonių, kurie įlipo į laivą. Vieni jų pateko į viršutinį denį, kiti - į apatinį. Kai apatiniame denyje esantiems prireikdavo vandens, jie turėdavo praeiti pro tuos, kurie buvo virš jų, todėl jie tarė: „Jeigu tik galėtume padaryti skylę savo denyje, kad netrukdytume esantiems virš mūsų.“ Jei kiti leis jiems daryti tai, ką nori, jie visi žus, bet jei sustabdys, išliks visi.“
Perdavė Al-Bukhari
Pranašas pareiškė, kad pavyzdys tų, kurie laikosi Allaho nustatytų ribų ir įsako, kas gera, bei draudžia, kas bloga; ir pavyzdys tų, kurie peržengia Allaho nustatytas ribas - susilaiko nuo to, kas gera, ir daro tai, kas bloga, ir to poveikis visuomenės išgelbėjimui yra kaip pavyzdys žmonių, kurie įlipo į laivą ir traukė burtus, nuspręsti, kas sėdės viršutinėje laivo dalyje, o kas - apatinėje. Kai kurie iš jų pateko į viršutinę dalį, o kiti - į apatinę. Kai apatinėje dalyje esantys norėdavo atsinešti vandens, tekdavo praeiti pro tuos, kurie buvo aukščiau. Taigi, esantys apatinėje dalyje, pasakė: jei tik galėtume padaryti skylę savo apatinėje dalyje, kad iš jos atsineštume vandens, netrukdydami esantiems virš mūsų. Jei viršutinėje dalyje esantys leistų jiems tai padaryti, laivas nuskęstų su visais. Tačiau jei jie uždraustų ir neleistų to daryti, abi grupės butų išgelbėtos.
Abu Bakr As-Siddik (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė sakęs: „O žmonės, jūs recituojate šią eilutę: {O jūs, kurie tikite! Rūpinkitės savimi. Jei jūs seksite (teisingu) vedimu, nepakenks jums niekaip tie, kurie yra paklydę.}, ir iš tiesų, aš girdėjau Allaho Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam) sakant: „Kai žmonės mato engėją, bet jo nesustabdo, Allahas netrukus juos apims Savo bausme.“
Perdavė Abu Daūd, At-Tirmidhi ir An-Nasa-i knygoje „As-Sunan Al-Kubra“, bei Ibn Madža ir Achmed
Abu Bakr As-Siddik informuoja, kad žmonės recituoja šią eilutę: {O jūs, kurie tikite! Rūpinkitės savimi. Jei jūs seksite (teisingu) vedimu, nepakenks jums niekaip tie, kurie yra paklydę.} [Koranas, sūra ,,Maistu padengtas stalas“ 5:105]. o prasmė, kurią jie suvokia, yra ta, kad žmogus turėtų stengtis pataisyti tik save, turėdamas omenyje, kad kitų klaidingas elgesys jam niekada nepakenks ir kad jis neprivalo įsakyti gėrio ar drausti blogio. Tačiau Abu Bakr informavo juos, kad tai nėra tikroji eilutės prasmė ir kad jis girdėjo Pranašą sakant: Kai žmonės mato engėją ir nestabdo jo priespaudos, nepaisant to, kad turi galimybę tai padaryti, Allahas nubaus juos visus, ir piktadarį, ir tą, kuris tyli.
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Už kiekvieną žmogaus kūno sąnarį kiekvieną dieną, kai pakyla saulė, reikia atiduoti labdarą; teisingai spręsti tarp dviejų žmonių yra labdara; padėti žmogui su jo jojamuoju gyvuliu, tai yra padėti ant jo sėdėti arba pakelti ant jo daiktus, yra labdara; geras žodis yra labdara, kiekvienas žingsnis, kurį žmogus žengia į maldą, yra labdara; pašalinti nuo kelio tai, kas kenksminga, yra labdara.“
Bendru sutarimu
Pranašas paaiškino, kad kiekvienas atsakingas (subrendęs) musulmonas turėtų kasdien duoti savanorišką labdarą už kiekvieną savo kaulų sąnarį, taip išreikšdamas dėkingumą Visagaliui Allahui už Jo malonę ir už tai, kad jis sukūrė jo kaulus su sąnariais, kurie leidžia jam griebtis ir išsitiesti. Ši labdara gali būti atliekama ne tik dovanojant pinigus, bet ir atliekant įvairius teisingus poelgius, pavyzdžiui: Elgtis sąžiningai ir sutaikyti nesutariančius asmenis. Padėti žmogui, kuriam reikia pagalbos su jo jojamuoju gyvuliu, padėti ant jo sėdėti arba užkelti ant jo daiktus. Geras žodis, nesvarbu, ar tai būtų zikr (Allaho atminimas), dua (maldavimas), salam (taikos palinkėjimas), ar kt. Kiekvienas žingsnis į maldą. Pašalinti nuo kelio tai, kas kenksminga.
Vail Al-Hadrami perdavė, kad Salama Ibn Jazid Al-Džufi (tebūnie Allah juo patenkintas) paklausė Allaho Pasiuntinio (ramybė ir Allaho palaima jam): „O Allaho Pranaše, kas bus, jei mus valdys valdovai, kurie reikalauja iš mūsų savo teisių, bet mums mūsų teisių nesuteikia? Ką tuo metu mums įsakai daryti?“ Pranašas nuo jo nusigręžė. Tada jo vėl paklausė, bet jis vėl nusigręžė. Tada jis paklausė antrą ar trečią kartą, ir tuomet Al-Ašas Ibn Kais jį atitraukė. Tada Pranašas atsakė: „Klausykite ir pakluskite jiems, nes jie atsakingi už savo pareigas, o jūs – už savo.“
Perdavė Muslim
Pranašas buvo paklaustas apie valdovus, kurie reikalauja savo teisių iš žmonių, tai yra, kad jie klausytų ir paklustų, tačiau atsisako suteikti jiems priklausančias teises - nevykdo teisingumo, nepaskirsto karo grobio, netaiso ir nesprendžia nusiskundimų ir t. t. Kaip jis įsako žmonėms elgtis tokiu atveju? Pranašas nusisuko nuo jo, tarsi nemėgtų tokių klausimų, tačiau kompanjonas pakartojo savo klausimą antrą ir trečią kartą; tuomet Al-Ašas Ibn Kais patraukė jį į šalį, kad jį nutildytų. Pranašas atsakė: klausykitės, ką jie sako, ir pakluskite jų įsakymams, nes jie atsako tik už savo pareigas ir už tai, kas jiems patikėta – vykdyti teisingumą ir suteikti pavaldiniams jų teises, o jūs atsakote už savo pareigą paklusti, vykdyti teises ir kantriai ištverti nelaimes.
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Iš tiesų religija yra lengva. Niekas neapsunkina savęs religija, išskyrus tai, kad jis bus jos prislėgtas. Taigi siekite teisingumo (būkite nuosaikūs) ir gausite džiugią žinią. Ieškokite pagalbos garbindami Allahą ghadva (ankstyvą rytą), rauha (po pietų) ir dalį duldža (nakties).“
Perdavė Al-Bukhari
Pranašas pabrėžė, kad islamo religija grindžiama palengvinimu visuose reikaluose, ypač kai žmogus susiduria su sunkumais ar būtinybe. Be to, per didelis uolumas religiniuose įsipareigojimuose ir saikingumo nepaisymas ilgainiui gali sukelti išsekimą ir visišką arba dalinį pareigų apleidimą. Tada Pranašas ragino saikingumą ir susilaikymą nuo perteklių. Taigi, žmogus neturėtų nei apleisti savo pareigų, nei imtis dalykų, viršijančių jo galimybes. Jei jis negali visiškai atlikti tam tikros užduoties, turėtų padaryti tiek, kiek atitinka jo galimybes. Pranašas paskelbė džiugią žinią apie didelį atlygį už nuolatinius darbus, net jei jie yra nedideli, tiems, kurie negali jų atlikti nuolat. Kadangi, jei žmogaus negebėjimas nėra jo paties kaltė, tai nesumažina jo atlygio. Kadangi šis pasaulis iš tikrųjų yra kelionė ir pereinamoji vieta į pomirtinį gyvenimą, Pranašas įsakė mums ieškoti pagalbos, kad galėtume reguliariai atlikti garbinimus trijuose aktyvumo momentuose: Pirmas: ghadva: ėjimas ankstyvą rytą - tarp fadžr maldos ir saulėtekio. Antras: rauha: ėjimas popietę. Trečias: duldža: ėjimas visą naktį arba dalį jos. Kadangi darbas naktį yra sunkesnis nei dieną, jis įsakė dalį jos, sakydamas: „ir dalį duldža“.
Anas Ibn Malik (tebūnie Allahas juo patenkintas) pasakė: „Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) buvo geriausias iš žmonių moralės požiūriu.“
Bendru sutarimu
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) buvo tobuliausias tarp žmonių moralės požiūriu ir pranoko visus geromis manieromis ir savybėmis, pavyzdžiui, gera kalba, gero darymu, besišypsančiu veidu ir susilaikymu kenkti kitiems bei jų apsaugojimu.
Kai jis lankėsi pas Aiša (tebūnie Allahas ja patenkintas), Sad Ibn Hišam Ibn Amir pasakė: „O tikinčiųjų motina, papasakok man apie Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam) charakterį.“ Ji pasakė: „Ar tu neskaitai Korano?“ Jis atsakė: „Skaitau.“ Ji sakė: „Iš tiesų, Pranašo charakteris buvo Koranas.“
Perdavė Muslim ilgame hadise
Tikinčiųjų motina Aiša (tebūnie Allahas ja patenkintas) buvo paklausta apie Pranašo charakterį ir atsakė vienu išsamiu sakiniu, nukreipdama klausėją į Kilnųjį Koraną, kuriame yra visi tobulumo požymiai. Ji sakė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) turėjo Korano manieras. Kad ir ką Koranas jam lieptų ar uždraustų daryti, jis laikydavosi. Taigi, jo charakteris buvo pagal Koraną - laikydavosi jo ribų, prisiimdavo jo etiketą ir pasimokydavo iš jo palyginimų bei istorijų.
Aiša, tikinčiųjų motina, (tebūnie Allahas ja patenkintas) perdavė: Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam), avėdamas sandalus, šukuodamasis plaukus, apsivalydamas ir atlikdamas visus darbus, pirmenybę teikdavo dešinei pusei.
Bendru sutarimu
Pranašas visuose garbės vertuose reikaluose pirmenybę teikdavo dešinei pusei. Tai apima šiuos dalykus: Dešine koja jis pradėdavo avėti sandalus, dešine puse pradėdavo tvarkytis, šukuotis ir tepti plaukus bei barzdą, o atlikdamas vudu pradėdavo plauti dešine puse rankas ir kojas.
Aiša, tikinčiųjų motina, (tebūnie Allahas ja patenkintas) pranešė: Niekada nemačiau Pranašo, ramybė ir Allaho palaima jam, taip nuoširdžiai besijuokiančio, kad matytųsi jo gomurio liežuvėlis, jis tik šypsodavosi.
Bendru sutarimu
Aiša pasakojo, kad Pranašas niekada nesijuokė perdėtai, kad matytųsi jo gomurio liežuvėlis – minkšta dalis virš gerklės, jis tiesiog šypsodavosi.
