Hadeeth Cards
Da'wa cards that highlight great meanings from the noble prophetic hadiths in a simple style and attractive display that helps the Muslim to have a deeper understanding of his religion in an easy way
All
Umm Salamah, tikinčiųjų Motina, (tebūnie Allahas ja patenkintas) pranešė, kad Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Bus valdovai, atsakingi už jus, ir jūs pritarsite ir nepritarsite. Taigi kiekvienas, kuris pritaria (jų geriems darbams), bus atleistas, o kas draudžia (jų blogus darbus), bus saugus, išskyrus tuos, kurie yra visada patenkinti ir prisitaikę.“ Jie paklausė: „Ar mes turime su tokiais valdovais kovoti?“ Pranašas atsakė: „Ne, kol jie meldžiasi.“
Perdavė Muslim
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) praneša, kad mums bus paskirti valdovai, kurie mums vadovaus. Mes patvirtinsime kai kuriuos jų poelgius dėl atitikimo šariatui, o kitus atmesime dėl prieštaravimo šariatui. Kas savo širdyje nekenčia jų blogų darbų, bet negali jų uždrausti, yra atleistas nuo nuodėmės ir veidmainystės. Kas sugeba ranka ar liežuviu uždrausti šį blogį ir tai daro, yra apsaugotas nuo nuodėmės ir dalyvavimo joje. Tačiau tas, kuris yra patenkintas valdovų blogais darbais ir jais seka, bus pasmerktas kaip ir jie. Tada jie paklausė Pranašo: ar kovoti prieš tokius valdovus? Jis uždraudė jiems tai daryti ir pasakė: „Ne, kol jie meldžiasi jūsų tarpe.“
Abu Mūsa Al-Ašari (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) tarė: „Jei žmogus suserga ar keliauja, jam bus įskaityti visi geri darbai, kuriuos jis nuolat atlikdavo būdamas namuose ir geros sveikatos.“
Perdavė Al-Bukhari
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pranešė apie Allaho dosnumą ir gailestingumą - jei musulmonas, būdamas sveikas ir būdamas namuose, reguliariai atlieka tam tikrą gerą darbą, tada jį ištinka kažkas, pavyzdžiui, liga, dėl kurios jis negali veikti ar kelionę, dėl kurios jis yra per daug užsiėmęs, ar bet koks kitas pasiteisinimas, jis gaus visą savo atlygį, kaip ir gaudavo už tai, kad atlikdavo šį veiksmą būdamas sveikas bei namuose.
Perduota nuo Tamim Ad-Dari (tebūnie Allahas juo patenkintas), kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Religija yra nuoširdumas.“ Mes paklausėme: „Kam?“ Jis atsakė: „Allahui, Jo Knygai, Jo Pasiuntiniui, musulmonams bei jų lyderiams.“
Perdavė Muslim
Pranašas (ramybė ir Allaho palima jam) informavo, kad religija remiasi nuoširdumu ir tikrumu, jos turi būti laikomasi taip, kaip Allahas įsakė - tobulai, be trūkumų ar apgaulės. Pranašo buvo paklausta: kam turi būti nuoširdumas? Jis atsakė: Pirma - nuoširdumas turi būti Visagaliui Allahui - nuoširdžiai atliekant darbus dėl Jo, nesiejant su Juo partnerių, tikint Jo viešpatavimu, dieviškumu, vardais ir savybėmis, gerbiant Jo įsakymus ir kviečiant žmones tikėti Juo. Antra - nuoširdumas turi būti Jo Knygai - Koranui - tikint, kad tai yra Jo žodžiai ir paskutinė Jo atskleista knyga, ir kad ji paneigia visus prieš tai buvusius įstatymus bei gerbiant ją, tinkamai ją recituojant, veikiant pagal konkrečias jos eilutes ir priimant dviprasmiškas, ginant ją nuo tų, kurie siekia ją iškraipyti, suprantant jos interpretaciją, paisant jos pamokų ir perspėjimų bei juos skleidžiant ir kviečiant į tai žmones. Trečia - nuoširdumas turi būti Jo Pasiuntiniui Muchammedui (ramybė ir Allaho palaima jam) - tikint, kad jis yra paskutinis Pasiuntinys, tikint viskuo, su kuo jis atėjo, laikantis jo įsakymų ir draudimų, garbinant Allahą tik pagal tai, ką jis išmokė, jį gerbiant, skleidžiant jo kvietimą (dava) ir šariatą bei paneigiant jam metamus kaltinimus. Ketvirta - nuoširdumas turi būti musulmonų lyderiams - padėti jiems vykdyti teisingumą, o ne kovoti su jais dėl valdžios, išgirsti ir paklusti jiems tame, kas patinka Allahui. Penkta - nuoširdumas turi būti musulmonams - rodant jiems gerumą, kviečiant juos pas Allahą, jiems nekenkti, linkint jiems gero ir bendradarbiaujant su jais teisumu ir pamaldumu.
Aiša (tebūnie Allahas ja patenkintas) perdavė, kad girdėjo Pasiuntinį sakant: „O Allahe, elkis žiauriai ir šiurkščiai su tais, kurie apsunkina mano žmones, ir elkis švelniai su tais, kurie vadovauja mano žmonių reikalams ir yra jiems malonūs.“
Perdavė Muslim
Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) meldžiasi Allahui prieš kiekvieną, kuris imasi musulmonų reikalų - nesvarbu, menki jie ar reikšmingi, ir nesvarbu, viešai tai daroma ar privačiai savotiškai ir kuris jiems apsunkina ir nesielgia su jais švelniai - kad Visagalis Allahas suteiktų jam atitinkamą atlygį už jo veiksmą - sukeliant jam sunkumus. Ir jis maldavo už tą, kuris elgiasi su musulmonais švelniai ir palengvina jiems reikalus, kad Allahas elgtųsi su juo švelniai ir palengvintų jo reikalus.
Makil Ibn Jasar (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad girdėjo Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam) sakant: „Allaho paskirtajam į valdžią mirus tą dieną kai apgaudinėja savo valdžioje esančius asmenis, bus uždraustas rojus.“
Bendru sutarimu
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pranešė, kad jei Visagalis Allahas skiria ką nors į valdžią žmonėms, nesvarbu, ar tai būtų viešoji valdžia, pavyzdžiui, valdovas, ar privati, kaip vyras savo namuose ir moteris savo namuose, o jie nepaiso savo pavaldinių teisių, juos apgaudinėja ir su jais elgiasi nenuoširdžiai, griauna jų pasaulietines ir religines teises, tada nusipelno šios griežtos bausmės.
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Kas atsisako paklusnumo, atsiskiria nuo bendruomenės ir miršta, tai miršta tokia mirtimi kaip džahilijos (priešislaminis laikotarpis). Kas kovoja aklai, užsiliepsnodamas dėl savo tautos pasididžiavimo, kviečia kovoti dėl to arba paremia savo žmonių pasididžiavimą ir žūsta, jo mirtis yra kaip džahilijos. Kas maištauja prieš mano bendruomenę, žudo teisiuosius ir nedoruosius, nevengia tikinčiųjų tarp jų ir nesilaiko sandoros su tais, su kuriais jas sudarė, jis nepriklauso man ir aš nepriklausau jam.“
Perdavė Muslim
Pranašas atkreipė dėmesį, kad jei kas nors nukrypsta nuo paklusnumo valdovams ir atsiskiria nuo musulmonų bendruomenės, sutikusios prisiekti ištikimybę valdovui ir miršta būdamas atskirties ir nepaklusnumo būsenoje, jis mirė kaip džahilija žmonių mirtis, kurie nenorėjo paklusti lyderiams ar susivienyti, veikiau jie buvo skirtingos grupės ir gentys, kovojančios viena su kita. Pranašas informavo, kad jei kas nors aklai kovoja po vėliava, po kuria jis negali atskirti tiesos nuo melo, ir jis pyksta dėl savo šališkumo tik savo tautai ar genčiai, o ne dėl paramos religijai ir tiesai, ir jis kovoja aklai be įžvalgos ar žinių, jei jis miršta tokioje būsenoje, jo mirtis yra kaip džahilijos. Ir jei kas sukyla prieš Pranašo bendruomenę, smogdamas ir teisiesiems, ir nedoriesiems bei nesirūpindamas tuo, ką daro, nebijodamas bausmės už tai, žudydamas tikinčiuosius tarp jų ir nevykdydamas sandoros su tais, su kuriais jas sudarė iš netikinčiųjų ar valdovų - veikiau jis jas pažeidžia - tai yra didelė nuodėmė ir kas tai daro, nusipelno šio griežto įspėjimo.
Džabir (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad girdėjo Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam) sakant: „Jei kas nors ateina pas jus, norėdamas pakenkti jūsų solidarumui ar sugriauti jūsų vienybę, kai susitarėte dėl vieno valdovo, nužudykite jį.“
Perdavė Muslim
Pranašas nurodo, kad jei musulmonai susitarė dėl vieno valdovo ir susivienijo, o tada kažkas ateina ir nori jo vietą užimti arba sukelti musulmonų nesutarimą ir išsklaidyti juos į skirtingas grupes, jie yra įpareigoti jį sustabdyti ir su juo kovoti, kad apsisaugotų nuo jo blogio ir užkirstų kelią kraujo praliejimui tarp musulmonų.
Abu Said Al-Khudri (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Vienas geriausių džihado būdų - tarti teisingumo žodį engiamam valdovui.“
Perdavė Abu Daūd, At-Tirmidhi, Ibn Madža ir Achmed
Pranašas pabrėžė, kad viena iš didžiausių ir naudingiausių džihado formų Visagalio Allaho labui yra teisingumo ir tiesos žodis prieš neteisingą valdovą. Taip yra todėl, kad taip elgdamasis žmogus praktikuoja teisingumo įsakymo ir blogio uždraudimo pareigą, nesvarbu, ar tai būtų žodžiu, raštu, veiksmu, ar kuo nors kitu, kas naudinga ir apsaugo nuo blogio.
Abu Masud (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Po manęs bus savanaudiškumo ir kitų dalykų, kuriems jūs nepritarsite.“ Jie paklausė: „Ką įsakai mums daryti (tokiomis aplinkybėmis), o Allaho Pasiuntiny?“ Jis atsakė: „Vykdykite savo pareigą (valdovo atžvilgiu) ir prašykite Allaho dėl savo teisių.“
Bendru sutarimu
Pranašas mums pranešė, kad bus paskirti valdovai, kurie bus atsakingi už musulmonus ir jie monopolizuos musulmonų turtus bei išleis juos kaip nori, atimdami iš musulmonų jų teises. Šie valdovai taip pat darys dalykų, susijusių su religija, kuriems nepritaria šariatas. Kompanjonai (tebūnie Allahas jais patenkintas) paklausė, ką jie turėtų daryti tokiu atveju. Pranašas liepė jiems neleisti, kad šių valdovų turto monopolis trukdytų jiems atlikti savo pareigas, įskaitant klausytis ir paklusti jiems. Veikiau, jie turėtų būti kantrūs, klausytis ir paklusti, neginčijant jų valdžios. Be to, jie turėtų prašyti Allaho dėl savo teisių ir kad Jis vadovautų šiems valdovams ir apsaugotų nuo jų blogio bei priespaudos.
